Kazys Škirpa
1895 - 1979 Lietuvos kariuomenės kūrėjas - pirmasis savanoris, Vilniaus miesto karo komendantas, Seimo narys, generalinio štabo pulkininkas, karo ataše, diplomatas, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, Lietuvos Aktyvistu fronto (LAFo) iniciatorius ir steigėjas, Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo komiteto (VLIKo) narys, geopolitikas, publicistas ir rašytojas, lietuvių tautos valstybingumo gynėjas ir patriotas.
|
Lietuvos
kariuomenės kūrėjas |
Kazys Škirpa gimė 1895 m. vasario 18 d. Namajūnų kaime, Saločių valsčiuje, Biržų apskrityje.
1915 m. baigęs Mintaujos gimnaziją įstojo į Komercijos institutą Peterburge. 1916 m. mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę kur baigė Peterhofo karo mokyklą ir gavo karininko laipsnį. 1916–1918 m – Rusijos imperatoriškosios armijos jaunesnysis karininkas. 1917 m. Pasireiškė, kaip vienas iš lietuvių tautinių dalinių organizatorių Rusijoje. K. Škirpa organizavo lietuvių karių kuopą Omske, vėliau sudariusią užuomazgą atskiram D. L. K. Vytauto Sibiro lietuvių batalionui. Jo relikvijos – dvi K. Škirpos ranka padarytos vėliavos – saugomos Karo muziejuje Kaune. 1918 m. slapto Vyriausiojo lietuvių karių komiteto narys. Lietuvių Tautos Tarybos, veikusios Rusijoje, delegacijos narys, stengėsi Rusijos lietuvių kariuomenės dalinius perkelti į Lietuvą. Lietuvos Tarybai 1918 m. gegužę pradėjus registruoti inteligentus valstybiniam darbui pagal įvairias specialybes, K. Škirpa užsirašė pirmuoju į Lietuvos kariuomenę. 1918 m. spaly parengė ir įteikė Lietuvos Tarybos apsaugos komisijai savanoriams šaukti projektą. Vėliau paskirtas Vilniaus karo komendanto padėjėju, faktiškai ėjo komendanto pareigas. 1919 m. sausio 1 d. su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę. 1920 m. dalyvavo kovose dėl Lietuvos laisvės: su bolševikais – Žiežmarių-Žaslių fronte, Zarasų operacijoje, su bermontininkais – Šiaulių operacijoje, su lenkais – Seinų - Augustavo operacijoje, Beržininkų - Počkūnų rajone. Kritiniu metu kovai su lenkais suformavo I-ąjį savanorių pulką. 1920 m. apdovanotas 5 laipsnio Vyčio Kryžiumi su kardais. 1920 m. rugsėjo 15 d. išrinktas į Steigiamąjį Seimą kur priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijai ( įėjusiai į LSLDP ir Lietuvos valstiečių sąjungos bloką). Dirbo krašto apsaugos komisijoje. 1921 m. mokėsi Ciūricho (Šveicarija) Aukštojo technikos instituto kariniame fakultete, 1922 m. lankė Aukštuosius karininkų kursus Kaune, o 1925 m. baigė Belgijos karo akademiją Briuselyje. 1925 m. paskirtas Generalinio štabo II skyriaus viršininku, o nuo 1926 m. Vyriausiojo štabo viršininkas. Dirbo Aukštųjų karininkų kursų ir Karo mokyklos dėstytoju Kaune. K. Škirpa nepritarė 1926 m. kariuomenės organizuotam valstybės perversmui, dėl to, iš generalinio štabo buvo atleistas . |
Lietuvos
diplomatinėje tarnyboje |
Nuo 1927 m. K. Škirpa perėjo į Lietuvos diplomatinę tarnybą. Pradžioje dirbo konsulinio skyriaus vedėju Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne. Nuo 1928 m. Lietuvos karo atstovas Vokietijai. 1937 m. Paskirtas nuolatiniu Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru prie Tautų Sąjungos Ženevoje.
1938 m. kovo 19 d. siūlė vyriausybei nepriimti Lenkijos ultimatumo. Tačiau vyriausybei ultimatumą priėmus, buvo paskirtas pirmuoju Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Lenkijai. Lenkijoje K. Škirpa ieškojo galimybių tartis su Lenkijos politikais, keisti valstybės diplomatinį kursą. Jis susitiko su Lenkijos prezidentu, ministru pirmininku, kariuomenės vadu, bet daugiausiai Lietuvos klausimu siekėsi susitarti su Varšuvos viceburmistru Stanislovu Tiškevičiumi ir ypatingai - socialinės apsaugos ministru Marijanu Žindramu Koščialkovskiu. Nepaisant to, kad Koščialkovskis 1919 - 1920 m. kariavo priešingoje barikadų pusėje ir net užėmė svarbias pareigas POW organizacijoje jie buvo kilę iš Lietuvos ir puoselėjo draugiškus ryšius su Lietuva. |
Kazys Škirpa atvyksta įteikti įgaliojimus Lenkijos prezidentui I. Mošickiui. Varšuva, 1938.03.31.
Lietuvos pasiuntinys įgaliotasis ministras Kazys Škirpa įteikia įgaliojimus Lenkijos prezidentui I. Mošickiui.
K. Škirpa išvyksta, įteikes įgaliojimus lenkų prezidentui.
Kazys Škirpa su žmona Brone savo išleistuviu priemime, Varšuva, 1938 m. gruodis.
Lietuvos pasiuntinys įgaliotasis ministras Kazys Škirpa įteikia įgaliojimus Lenkijos prezidentui I. Mošickiui.
K. Škirpa išvyksta, įteikes įgaliojimus lenkų prezidentui.
Kazys Škirpa su žmona Brone savo išleistuviu priemime, Varšuva, 1938 m. gruodis.
|
1939 m Škirpa perkeliamas į Berlyną ir tampa Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Vokietijai. Nors Lietuvos ir Vokietijos santykiai buvo prasti ir ši valstybė vykdė spaudimą dėl Klaipėdos, vis dėlto, vokiečiai pasitiko K. Škirpą gan draugiškai, o Alfredas Rosenbergas tiek asmeniškai, tiek per patikėtinius bandė per K. Škirpą įtikinti Lietuvą prisijungti prie Antikominterno pakto. Vis dėlto, Lietuvos vyriausybė liko tam kategoriškai priešinga, todėl K. Škirpa buvo priverstas pasiteisinti, kad Lietuva nenorinti gadinti ryšių su SSRS, nes pastaroji šalis svarbi ekonomiškai. Netrukus Trečiasis reichas įteikė ultimatumą ir aneksavo Klaipėdos kraštą. K. Škirpa vėliau tai laikė Lietuvos politinio elito nesugebėjimo susitarti su vokiečiais priežastimi.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, K. Škirpa 1939 m. rugsėjo 8 d. pasiūlė vyriausybei, Kad Lietuvos kariuomenė nedelsiant užimtų Vilnių, pateikdamas motyvus ir planą, kaip tai atlikti, neįveliant Lietuvos į karą. Faktiškai tai buvo siūlymas vyriausybei įvykdyti 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartį, perimant kontrolę tos teritorijos, kurią lenkai buvo pripažinę Lietuvai. Kadangi buvo akivaizdu, kad ją netrukus užims bolševikai arba vokiečiai. Vyriausybei tam nepritarus, K. Škirpa buvo padavęs prašymą grįžti į karo tarnybą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. |
Adolfas Hitleris sveikina Lietuvos delegacijos narius, atvykusius į Vokietijos vadovo 50-mečio minėjimą. Berlynas, 1939.04.20.
Adolfas Hitleris priėmimo metu kalbasi su Lietuvos kariuomenės vadu generolu Stasiu Raštikiu. Antrame plane generolas A. Čapas ir Kazys Škirpa. 1939.04.20.
K. Škirpa darbo kabinete Berlyne. 1940m.
Lietuvos diplomatai ir pasiuntinybės darbuotojai, prie rusams atiduodamos Berlyno pasiuntinybės durų. 1940m.
Adolfas Hitleris priėmimo metu kalbasi su Lietuvos kariuomenės vadu generolu Stasiu Raštikiu. Antrame plane generolas A. Čapas ir Kazys Škirpa. 1939.04.20.
K. Škirpa darbo kabinete Berlyne. 1940m.
Lietuvos diplomatai ir pasiuntinybės darbuotojai, prie rusams atiduodamos Berlyno pasiuntinybės durų. 1940m.
Veikla sovietų ir nacių okupacijos metais
|
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir surengus Lietuvos konstituciją ir tarptautinius teisės aktus pažeidžiančius „liaudies seimo“ rinkimus, K. Škirpa protestavo prieš šia svetimųjų savivalę suverenioje valstybėje. Sovietų Sąjungos pastatytai marionetinei vyriausybei pasiųstoje telegramoje K. Škirpa rašė: „Dabartinį Seimą, kaip išrinktą svetimos karinės okupacijos ir svetimos valdžios priespaudos sąlygomis, užslopinant kitokios negu komunistų partijos nuomonės reiškimą, laikau nekompetentingu reikšti bet kuriuo klausimu mūsų tautos tikrąją valią. Protestuoju prieš jo padarytus liepos 21 dieną nutarimus įvesti Lietuvoje sovietų santvarką ir Lietuvą įjungti į Sovietų Rusijos sudėtį, tuo panaikinant Lietuvos valstybinę nepriklausomybę. Minėtus nutarimus, kaip nekomeptentingo organo priimtus, priešingus esamai Konstitucijai ir mūsų tautos ir valstybės interesams, laikau neteisėtais, mūsų tautai, mūsų valstybei ir man, kaip teisėtam Nepriklausomos Lietuvos atstovui, neprivalomais.“ Už tai sovietų valdžia atėmė iš jo Lietuvos pilietybę ir konfiskavo turtą.
1940 m. liepos 2 d. Berlyne Kazys Škirpa susitiko su Vokietijos nacių partijos strategu Peteriu Kleistu ir aptartė galimybes Lietuvoje pastatyti naują vyriausybę Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. Liepos 13 d. P. Kleistui įteiktas Atsišaukimas į Lietuvių Tautą, kurį nacių Vokietijos lėktuvai galėtų išbarstyti po Lietuvą. Atsišaukime prašoma "vokiečių Tautos Vado Adolfo Hitlerio išgelbėti Lietuvą nuo žydų sugalvoto komunizmo", ir tikina lietuvius jog ta proga Lietuva bus apvalyta nuo žydų ir jų turtas bus išdalintas Lietuvos vargšams. 1940 m. lapkričio 17 d. K. Škirpa savo bute Berlyne sudarė Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) branduolį iš lietuvių, pasitraukusių į Vokietiją po sovietinės okupacijos, ir nustatė gaires tautos sukilimui, siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Liepos 22 d. K. Škirpa P. Kleistui įteikė projektą Į talką naujosios Lietuvos kurti!!, kuriame jisai pirmą kartą pristatė Lietuvių aktyvistų frontą (LAF). Projekte įvardinti LAF priesaika, ženklas ir sveikinimasis - pakeliant dešiniąją ranką ir tariant žodį "Kovok!" Šiuo sveikinimu vėliau pavadino savo karo metu rašytus prisiminimus Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą. Ruošė 1941 m. Birželio sukilimą. Savo bute perdavė ryšininkui Mykolui Naujokaičiui susipažinti su griežtai slaptais LAF narių parengtais „Lietuvai išlaisvinti nurodymais“, kad juos perduotų žodžiu. 1941 m. birželio 23 d. sukilimui įvykus, K. Škirpa sukilėlių Lietuvoje paskelbtas Laikinosios Lietuvos vyriausybės (LLV) ministru pirmininku. Tačiau vokiečiai sukliudė jam šia pareigas eiti, paskyrė namų areštą ir neleido atvykti į Lietuvą. 1941 m. rugpjūčio 5 d. buvo likviduota LLV, o rugsėjo 26 d. uždrausta LAF veikla, jos vadovas Leonas Prapuolenis išsiųstas į Dachau koncentracijos stovyklą. 1942-1943 karo metais K. Škirpa vylėsi, kad vokiečių politika Lietuvos atžvilgiu pasikeis ir pastarieji pripažins Lietuvos suverenumą. Tai jis siejo su pirmomis Vokietijos nesėkmėmis fronte. Šias mintis K. Škirpa nuosekliai dėstė kitiems Lietuvos ir kitų šalių diplomatams savo privačioje korespondencijoje. Jo geras draugas Vokietijoje, Japonijos ambasadorius generolas Hiroshi Oshima 1943 m. bandė įtikinti Adolfą Hitlerį ir Joachimą fon Ribentropą, kad pripažinus Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos suverenumą, šios šalys surinktų dideles kariuomenes ir tai galėtų nulemti persilaužimą po Stalingrado mūšio sugrąžinant iniciatyvą Vermachtui. Trečiojo reicho vadai šias idėjas kategoriškai atmetė. 1943 m. spalį atvykęs į Lietuvą, dėjo pastangas suvienyti pasipriešinimo organizacijas į vieną politinį vienetą – Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK). 1944 m. vasario 5 d. K. Škirpa įteikė Reicho vyriausybei motyvuotą memorandumą, kad atšauktų okupaciją Lietuvoje ir perleistų krašto valdymą patiems lietuviams. Tų pačių metų birželio mėn. buvo antrą kartą suimtas ir išsiųstas į Politinių internuotųjų stovyklą Bad Godesberge prie Reino, iš kur 1945 m. vasary perkeltas į Schloss Eisenberg Sudetuose. Karui pasibaigus, K. Škirpa drauge su kitais internuotaisiais buvo perimtas amerikiečių karių ir evakuotas į Paryžių. 1946 m. su šeima persikėlė į Airiją. |
Lietuvos diplomatų konferencija Romoje, Lietuvos pasiuntinybėje prie Šv. Sosto, netrukus po Lietuvos okupacijos. Konferencijoje aptarti okupuotos Lietuvos gelbėjimo planai.
Dalyvavo Petras Klimas (pasiuntinys Prancūzijoje), Kazys Škirpa (pasiuntinys Vokietijoje), Stasys Lozoraitis (Lietuvos diplomatinės tarnybos šefas), Eduardas Turauskas (pasiuntinys prie Tautų Sąjungos), Stasys Girdvainis (Lietuvos atstovas prie Šv. Sosto). 1940m. rugsėjis. Roma. |
|
1949 m. lapkričio mėn. K. Škirpa su šeima emigravo į JAV. Apsigyveno Vašingtone, 15 metų, iki išėjimo į pensiją, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.
Pokario laikotarpiu, K. Škirpa ieškojo ir dėjo pastangas surasti patikimus bendradarbiavimo pagrindus tarp Lietuvos diplomatijos ir VLIKo. 1957–1958 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIKo) komisijos, siekusios suvienyti visas partijas ir rezistencinius sambūrius, pirmininkas. Bendradarbiavo spaudoje karinėmis ir politinėmis temomis. 1975 m. K. Škirpa išleido chrestomatinę atsimimų knygą „Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti“ (antroji laida – Vilniuje, 2020, išleido leidykla „Žara“), vadindamas ją ne atsiminimais, o „dokumentine apžvalga“, nes ji paremta išskirtinai gausiai pasitelktais dokumentiniais liudijimais. Tai vertingas paminklas lietuvių tautos laisvės kovai, siekiant atsikratyti sovietų ir nacių primestų nelaisvės pančių, istorinis liudijimas ateities kartoms. 1996 m. Vilniuje išleista jo knyga „Lietuvos Nepriklausomybės sutemos“, keletas veikalų tebėra rankraščiuose, gausūs jo straipsniai išbarsyti išeivijos spaudoje. K. Škirpa mirė 1979 m. rugpjūčio 18 d. Vašingtone, JAV. |