Pilypas Narutis 1941 sukilimo metu buvo 21 metų studentas. Jis ėjo LAF vyr. štabo Įgaliotinio L. Prapuolenio ir Kauno LAF štabui vadovavusio dr. A. Damušio pavaduotojo ir pagrindinio ryšininko su studentija pareigas. Per jo rankas ėjo visa sukilimo Kaune organizacija. Tuo būdu tai yra vieno iš pagrindinių Kauno 1941 m sukilimo liūdininko ir organizatoriaus atsiminimai.
Sukilimo kronika
Pilypo Naručio atsiminimai |
Komunistų valdžios įsakymas uždaryti studentų korporacijas susilaukė pirmos nesėkmės tuo, kad tik vos keletas iš keliasdešimt korporacijų atidavė savo vėliavas; visos kitos korporacijos savo vėliavas užslėpė. Jau šis menkas įvykis parodė, kad yra nebijančių ir nepaisančių to, kas pradėta brutaliai vykdyti. Ir jau 1940 vasarą susirinkę neoficialiam posėdžiui ateitininkų, varpininkų ir kai kurių tautininkų korporacijų vadai aptarė situaciją ir sutarė likti tarpusavio nuolatiniame informaciniame ryšyje. Šitas korporacijų vadų posėdis įvyko rugpiūčio mėnesį, jame dalyvavo: ateitininkas Z., varpininkas V., ramovėnas J. ir V. Jis buvo svarbus tuo, kad sudarė pagrindą atsargiai ir saitai studentijos laikysenai, vieni kitais pasitikėjimui, o taip pat užmezgimui ryšio ir su profesūra. 1940 rudenį informacijos iš krašto ir iš užsienio pradėjo rodyti, kad politinė padėtis tarp vokiečių ir rusų tempiasi ir tuo būdu artinasi karo tarp Sovietų Sąjungos ir Vokietijos galimybė. Lapkričio mėnesį susirinkome pirmam slaptam posėdžiui B., B., Ž., P., P. ir D. Jame buvo priimtas iš užsienio gautas sutartas ženklas TDA (juodomis raidėmis ant balto kaspino) — Tautinio Darbo Apsauga. Tame pat posėdy nutarta organizaciją skelti į dvi dalis: į karinę sekciją TDA ir informacinį skyrių, dar neskelbiant bendro vardo LAF — Lietuvių Aktyvistų Frontas. TDA daliniai buvo organizuojami ten, kur buvo numatomos karinės operacijos: Kaunas. Vilnius, Telšiai, Šiauliai, Panevėžys, Vilijampolė - Marijampolė, Vievis, Jurbarkas - Raseiniai. Tai, ką sukilime atliko Kaunas, buvo pasiruošęs atlikti ir Vilnius. Eventualiai ir Telšiai - Šiauliai buvo pasirengę. Tai gal ir lėmė sukilimo sėkmingumą. Kas buvo tie centrai, dar ir dabar ne metas skelbti, nes sovietų kerštas nežino ribų. TDA daliniai buvo sudaryti kiekviename apskrities mieste. Lygiagrečiai su teritoriniais daliniais, iš kurių turėjo kilti komendantūros, buvo sudaromi ir specialūs daliniai sukilimo sėkmei užtikrinti. Visi daliniai buvo koordinuoti LAF štabe, kuris palaikė krašto ryšius su užsieniu. Nuo birželio vidurio, prasidėjus deportacijoms, buvo kasdien patikrinamas ryšys tarp štabo narių ir dalinių. Savaitę prieš karą, nuo birželio 15, visi provincijos daliniai buvo įspėti būti parengtyje. Birželio 19 buvo sušauktas provincijos vadų posėdis skubiam pasitarimui: dalyvavo Aukštaitijos, Vilniaus, Žemaitijos, ir Suvalkijos atstovai. Buvo sutarti galutiniai radijo ženklai, įsakyta sekti Kauno, Vilniaus ir 31 m trumpų bangų radiją. Birželio 20 krašto atstovai grįžo į savo vietas. Kaune buvo sutarta štabo vieta Žaliakalnio senelių prieglaudoje. Birželio 21 Kauno radijo stotis pradėjo duoti pirmus įspėjimo signalus.
|
1941 birželio 22
|
LAF štabo buveinė buvo Žaliakalnio senelių prieglaudoje. Tuojau buvo peržiūrėtas visas namas ir areštuoti visi nežinomi žmonės, kad niekur neišeitų ir niekam nepraneštų apie prasidėjusį didelį žmonių judėjimą šituose namuose.
5 vai. p. p. Juozas Rudokas atraportuoja: Paštą užėmėme be aukų. Belaisvius izoliavome rūsyje. Išjungdami karinę centrinę, rusiškai pranešėme visiems sovietų kariuomenės punktams, kad "vokiečių desantas užėmė Kauną" (pagąsdinimui), ir visą jų ryšį sukarpėme. Išjungėme visus telefonus pagal sąrašą: visų komunistų, žydų arba įtartinų. Paštas ir telegrafas pilnoje mūsų kontrolėje — galite skambinti telefonais dabar be šifro! 5 vai. Senamiesčio TDA policijos būrys perima policiją be aukų. Prie prezidentūros pasiunčia sargybon patikimą policininką. 5 vai. Aleksoto radijas pradeda 31 m banga transliacijas plokštelėn įgrotu Lietuvos himnu ir atsišaukimu į lietuvių tautą. Ši stotis veikė, kol rusai išsprogdino Aleksoto tiltą. Tiltą išsprogdinus, su elektros srove nutrūko ir transliacijos. 5 vai. sargybinis iš prezidentūros pranešė, kad Paleckis kraunasi mašinas ir ruošiasi greitam bėgimui. Štabas tuojau įsakė Vilijampolės TDA daliniui duoti porą vyrų ir Senamiesčio TDA daliniui keletą vyrų, kad ateitų į pagalbą prezidentūros sargybiniui areštuoti Paleckį. 6. vai. prezidentūros sargybinis pranešė, kad Paleckis skubiai įsėdo į mašiną ir pabėgo. Atskubėję iš TDA dalinių vyrai okupavo prezidentūrą be jokio pasipriešinimo, bet Paleckio jau nebuvo. Ryšininkai prie NKVD būstinių pranešė apie paniką ir enkavedistų bėgiojimą iš rūmų. 7 vai. LAF štabas po trumpo pasitarimo nutarė perimti Kauno radiofoną bei stotį ir pradėti masinį sukilimą skelbiant į tautą atsišaukimą ir Laikinąją vyriausybę. Dr. Ad. Damušis, plk. J. Vėbra ir Leonas Prapuolenis sėdo prie galutinio atsišaukimo teksto parengimo. Radijo stoties ir radiofono užėmimui iššaukiau TDA vyrus iš Senamiesčio nuovados ir Vilijampolės, palikdamas ten minimalų skaičių. Susisiekimui buvo naudotos sanitarinės mašinos. Apie 9 vai. su ryšininkų pagalba pačiame radiofone ir TDA dalinių išorine jėga radiofonas ir radijo stotis užimama be aukų. Nepatikimieji areštuojami ir atvežami į štabą nelaisvėn. Užimtasis radiofonas buvo tik truputį apgadintas. Apie 9 vai. Senamiesčio TDA dalinys praneša, kad per menkos buvo jų jėgos pulti gerai ginkluotą rusų dalinį, kuris išsprogdino Aleksoto tiltą. Tilto išsprogdinimas nutraukė mūsų Aleksoto radijo transliacijas. Radijo dalinys pranešė telefonu, kad nutrūko elektros srovė ir jų radijas nebetransliuoja. Jiems buvo įsakyta keltis laiveliais per Nemuną į štabo būstinę, nes reikės Kauno radiofoną pataisyti. Naktį apie 3 vai. radiofono vyrai pranešė: Kauno radijo stotis paruošta transliacijoms!Tikroji sukilimo data ir yra birželio 22 d. 10 vai. ryto, kada LAF štabas su TDA dalinių vadais susirinkęs priėmė vieningą nutarimą sukilti. Po šito posėdžio apie 12 vai., pagal paruoštą planą, visi sukilimo vadai atskambino telefonu, kad yra savo vietose ir laukia įsakymo. Pirmosios TDA dalinių paruošties vietos Kaune buvo šios: radijo dalinys įrengė trumpų bangų radijo stotį Aleksote; pašto ir telegrafo dalinys įsitvirtino pašto centrinėje išeities pozicijoje; TDA greitosios pagalbos mašinos buvo parengties stovyje; policijos dalinys pasiruošė Senamiesčio ir 3-čiosios nuovados perėmimui; ginklų dalinys pasiruošė Vilijampolėje, kur pagal sutartą ryšininkų pranešimą buvo tikėtasi lėktuvais ginklų numetimo; TDA geležinkelių dalinys užsimaskavo Šančiuose. Specialūs ryšininkai buvo išsiųsti sekti prezidentūrai, NKVD rūmams ir kalėjimui. Apie 2 vai. p. p. telefonais gautos iš visų ryšininkų aliarmuojančios žinios apie komunistų paniką, ir TDA dalinių vadai ėmė prašyti leidimo akcijai. Padarytas specialus posėdis ir nutarta, kad visi TDA daliniai Kaune pradeda viešą sukilimą 3-čią valandą. Telefonu slaptažodžiais pranešiau LAF štabo nutarimą ir įsakymą: TDA pašto daliniui areštuoti visus nepatikimus asmenis pašte ir užimti telefono - telegrafo centrinę ir ypač karinio tinklo centrą, išjungti visus kompartijos, žymiųjų komunistų ir žydų telefonus, laiduoti pilną telefono susisiekimą LAF štabui su visais TDA daliniais. TDA radijo daliniui pradėti transliacijas 31 m trumpa banga iš Aleksoto, skelbiant sukilimą visai Lietuvai. Prašyti vokiečių armijos numesti ginklų sutartoje vietoje, grojant sutartas plokšteles. Senamiesčio TDA daliniui įsakyta užimti Senamiesčio policijos nuovadą, nušalinti nepatikimus policininkus ir apsuptį prezidentūrą saugojant Paleckį, kad jį galima būtų pagauti gyvą. TDA ginklų daliniui įsakyta užimti Vilijampolėje ginklams numatytą aikštę ir vokiečių skraidantiems lėktuvams duoti sutartus ženklus — laukti numetant ginklų. TDA radijo antrajam daliniui įsakyta pasiruošti užimti Kauno radijo stotį ir radiofono namą. TDA greitosios pagalbos daliniui įsakyta nebevykdyti jokių komunistinės valdžios įsakymų, o likti tik mūsų dispozicijoje. |
1941 birželio 23
|
Birželio 23 dienos aušrai žaruojant, apie 4-5 vai., galutinai LAF štabas priima tekstą atsišaukimui į tautą ir Laikinosios vyriausybės paskelbimui. Sukoncentruoju visas turimas jėgas radijo stoties ir radiofono gynimui, kad būtų užtikrintas radiofono veikimas bent kelioms valandoms,
Vilijampolės TDA dalinys praneša, kad visą naktį buvo užėmę aikštę ir davė ženklus vokiečių lėktuvams, bet nė vienas jų nereagavo ir jokių ginklų nenumetė, nors ir keletas praskrido pro tą vietą. Įsakiau daliniui palikti tą aikštę: daliai vyrų įsakiau atvykti į štabą (ginti radijo stotį), kitiems liepiau prisijungti prie Senamiesčio TDA dalinio ir su jais ginti Vilijampolės tiltą per Nerį, nes iš čia tikėjomės ateisiant pirmuosius vokiečių dalinius. Vilijampolės TDA vyrai perėmė radijo stoties gynimą. Gynimui panaudojo savarankiškai pagamintas minas, užminuodami visus į radijo stotį įėjimus. 7 vai. rytą surinktos žinios rodė komunistų paniką, bėgimą iš Kauno ir sąmyšį rusų daliniuose. LAF štabas nutarė 9 vai. pradėti transliacijas. Visiems ryšininkams ir TDA daliniams telefonu buvo duotas įsakymas klausyti Kauno radijo stoties. Kauno mieste įjungiami visi vieši garsiakalbiai. TDA spaudos ir propagandos daliniui įsakyta užimti spaustuvę ir pasiruošti laikraščio spausdinimui ir atsišaukimams. 8 vai. Leonas Prapuolenis, įgaliotas atstovauti sukilusiai Lietuvių Tautai, iš LAF štabo išvyksta į radiofoną. Trijų ginkluotų TDA vyrų lydimas, jis radiofoną saugiai pasiekia. 9 vai. prabyla Kauno radijo stotis. LAF štabo vyrai stovėdami išklauso Lietuvos himno ir LAF įgaliotinio pranešimo. Ašaroms nuplovus nemiegotos nakties ašaras, pradedame masinį sukilimą. TDA daliniams įsakoma užsidėti raiščius, dalinti juos visiems patikimiems vyrams, sudaryti dalinius ir kurtis viešose būstinėse. Plk. J. Bobelis paskiriamas pirmuoju Kauno komendantu. Kaunas paskęsta pirmuose šūviuose, kurie jau sklinda iš ginkluotų TDA vyrų komandų. 10-11 vai. pavyksta įsilaužti į rusų kariuomenės ginklų sandėlį Žaliakalny, iš ten ginklai masiškai pervežami į sukilėlių būstines. Nuginkluojami rusų kariai, daugumas be šūvio. TDA spaudos ir propagandos dalinys, užėmęs spaustuvę, rengia "Į Laisvę" pirmąjį numerį. Spaudos ir propagandos būriui tenka ir nauja pareiga - pasiruošti iškilmingam vokiečių kariuomenės sutikimui. Tuoj buvo pradėti spausdinti soecialūs sveikinimai, buvo piešiami plakatai. Tan darban įtraukiami vyresnieji moksleiviai, kuriuos savo žinioje turėjo Ant. Šapalas. Moksleivius naudojome ir kaip ryšininkus. LAF štabo įsakymai jau perduodami ir per radijo stotį. Apsaugotas radiofonas ir radijo stotis jautėsi gana saugiai ir teikė Kaunui ir Lietuvai pilną informaciją. LAF štabas po 9 vai. pasidarė tikra karinė centrinė Kauno gynimui. Čia pat prie štabo buvo sukurtas TDA dalinys Žaliakalniui. Nestigo savanorių, nestigo ir ginklų iš rusų kariuomenės sandėlio. Čia pat buvo pradėtas ir apmokymas, paimtas į nelaisvę rusų karininkas buvo atgabentas į LAF štabą ir apmokino vyrus, kaip naudoti rusiškos gamybos kulkosvaidžius. Apmokytus tuoj siųsdavo į karštas vietas. Vilijampolės tiltą norėjome žūt būt apginti, nes čia tikėjomės vokiečių kariuomenes. Sustiprinome paštą ir radiofoną, kad galėtume juos išlaikyti. Šančių geležinkeliečių būrio žvalgyba pranešė apie rusų armijos pasirodymą prie A. Panemunės ir rengimąsi persikelti per Nemuną, per kurį pradėjo statyti pontoninį tiltą. Pasiuntėme ir vyrų, ir ginklų Šančių TDA daliniui, kad sulaikytų rusų persikėlimą. Sutiprinome apsaugą "Į Laisvę" spausdinimui. Kauno gatvėse sukilėliai maišėsi su rusų kariais, kurie buvo gerokai sumišę ir veikė jau gana partizaniškai, daugumas pasiduodami ir nusiginkluodami. Apie 2 vai. p. p. LAF štabe buvo gauta žinia apie pirmąją auką — stud. techniką Antaną Živatkauską. Jis buvo iš štabo siųstas kaip ryšininkas į Senamiesčio TDA dalinį. Jį beskubantį peršovė iš pasalų rusų kareivis, A. Živatkauskas buvo ateitininkų Grandies korporantas. Tuoj po to buvo gauta žinia iš Senamiesčio TDA dalinio, kuris gynė Vilijampolės tiltą, kad tiltas paimtas į visišką TDA kontrolę. Tiltą gynę raudonarmiečiai pabėgo: kai kurie buvo nušauti, kai kurie paimti į nelaisvę. Bet tiltą beginant, žuvo buvęs policijos tarnautojas Juozas Savulionis. Jis užbėgęs nukirpo tilto užminavimo vielas ir išsaugojo tiltą nuo susprogdinimo. Iš Šančių TDA dalinio gauta žinia apie žuvusį Įeit. Antaną Morkūną, stud. techniką (taip pat Grandies korporantą). Jis vadovavo būriui, kuris neleido rusų armijai persikelti per Nemuną. Rusų armija, prisiartinusi prie Nemuno ties A. Panemune, pradėjo statyti pontoninį tiltą persikėlimui per Nemuną. LAF štabas davė įsakymą sulaikyti šį rusų persikėlimą, nes įsileidus į Kauną būtų turėta daug nuostolių. Šančių TDA dalinys pradėjo apšaudyti pontoninio tilto statymą, neleisdami dirbti. Įsijungė rusų artilerija, apšaudydama sukilėlius. Pagalbon buvo pasiųsti sustiprinimai su naujais kulkosvaidžiais iš Žaliakalnio sandėlio. Matydami stiprų gynimą, rusai paliko pradėtąjį statyti pontoną ir pasuko kita kryptimi. Po Įeit. A. Morkūno žuvimo dar buvo pranešta žuvus virš dešimties kitų sukilėlių. Taip pat po pietų gauta štabe žinia iš Aleksoto TDA dalinio, kad aerodrome nusileido lėktuvu Įeit. Jonas Dženkaitis. Apie aerodromą beslankioją rusų kariniai daliniai pradėjo jį apšaudyti. LAF štabas davė įsakymą tuoj susisiekti su Įeit. Dženkaičiu ir jį atvežti į LAF štabą. Aleksoto pašlaitėms nuo rusų apvalyti buvo pasiųstas iš LAF štabo naujas dalinys, kuriam vadovavo inž. doc. Juozas Milvydas (skautų veikėjas). Buvo manyta, kad jei aerodrome nusileido leit. J. Dženkaitis, tai gali nusileisti ir kitų. Aleksoto dalinys netrukus leit. Dženkaitį paėmė į apsaugą, bet sunkokai sužeistą. Buvo įsakyta tuoj jį vežti į artimiausių Senamiesčio ligoninę, kur daktaras buvo jau įspėtas laukti jo pasiruošus. Dženkaitis žaizdų neatlaikė ir mirė. O per susišaudymus, valant Aleksoto pakrantes, žuvo inž. doc. J. Milvydas ir dar 5 sukilėliai. Kauno išvadavime per tris dienas žuvo virš 120 kovotojų, sužeistų buvo apie 200. Birželio 23 d. apie 9 vai. vakare LAF štabas nutarė keisti savo patalpas. Patalpų keitimą lėmė šie motyvai. Prisirinko labai daug belaisvių, kurių laikymas sudarė mums nepatogumų ir maisto, ir savisaugos atžvilgiu. Reikalinga buvo jų apsauga. Prisirinko ir daug iš kalėjimų pabėgusių, kuriems tuoj parūpinome maisto iš greitosios pagalbos dalinio. Bet tai sudarė mums ir trukdymą bei apsunkinimą. Be to, vietovė pasidarė labai žinoma dideliu judėjimu; numatėm. kad nakčiai ši vieta gali būti nesaugi kaip centrui. Čia pat Žaliakalny pasirinkome esančią rusų kariuomenės būstinę su lauko radijo stotimi. |
1941 birželio 24
|
Naktis iš birželio 23 į 24 buvo LAF triumfo naktis. Kauną valdėme pilnai: Žaliakalnis, Šančiai, Vilijampolė ir aerodromas buvo visiškoje mūsų kontrolėje. Kauno centre plevėsavo lietuviškos trispalvės, per garsiakalbius buvo perduodamos Kauno radiofono transliacijos. Spaustuvėje buvo spausdinama "Į Laisvę" pirmasis numeris. Mes buvome padėties viešpačiai, o besislapstą rusų kariai ir komunistai buvo gaudomi ir nuginkluojami.
Birželio 24 d. rytas jau išlaisvintame Kaune buvo papuoštas ne tik trispalvėmis vėliavomis, bet ir pirmuoju "Į Laisvę" numeriu. Šaukiamas pirmasis Laikinosios vyriausybės posėdis. LAF štabas pasiruošia vokiečių kariuomenės iškilmingam sutikimui. Pirmoji žinia apie vokiečius gauta iš Vilijampolės TDA dalinio: pranešė, kad atplaukė vokiečių laivas. Įsakyta tuojau susirišti su laivu ir atvežti jų atstovą į radiofoną. TDA dalinio apsaugoje iš Vilijampolės atvežamas pirmasis vokiečių leitenantas Flohret į radiofoną. Jį pristato LAF įgaliotinis L. Prapuolenis. Mūsų nustebimui to leitenanto pirmieji žodžiai per mikrofoną buvo: "Ich habe Stadt Kaunas besetzt" (aš užėmiau Kauną). Reguliarus vokiečių kariuomenės dalinys pasirodė Kaune birželio 25 d. Pirmasis vokiečių kariuomenės įsakymas buvo: negalite ruošti jokio iškilmingo vokiečių kariuomenės priėmimo, jokių plakatų, niekas negali pasirodyti gatvėse, kai pirmieji vokiečių kariuomenės daliniai žygiuos. LAF štabas persikėlė į "Į Laisvę" spaustuvės pastatus ir pradėjo naują savo veiklos etapą. LAF persigrupavo sudaryti atramą Laikinajai vyriausybei, atlaikant vokiečių spaudimus ir okupacines užmačias. Birželio 26 buvo iškilmingai palaidoti apie 120 ties Kaunu žuvusių sukilimo kovotojų. Šiandien vertindama savo 1941 sukilimą, lietuvių tauta gali didžiuotis atlikusi didelį uždavinį ir laisvojo pasaulio tautoms atskleidusi ir komunizmo apgaulę, ir nacinės Vokietijos klastą. Pavykęs sukilimas parodė didelį mūsų tautos solidarumą kovoje dėl laisvės. Ir dabartinė sovietų kolonizuota Lietuva sulauks laisvės ryto, nes lietuviškasis jaunimas yra nuolat pasiruošęs! |